Kviečiame į renginį-pasitarimą „Apginkime baltų kalbas“.
- Aprašymas
- Parašyta 2017 rugsėjo 19
Rugsėjo 22 d., Baltų vienybės dieną, 11-14 val. Vilniuje,
Lietuvos Mokslų akademijos Didžiojoje salėje (Gedimino pr. 3)
Lietuvos piliečių iniciatyvinė grupė „TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą“
kviečia į renginį-pasitarimą „Apginkime baltų kalbas“.
Pažadukų Vyriausybė didinti aukštojo mokslo darbuotojų atlyginimus atsisako – gal jau atėjo laikas kilti!
- Aprašymas
- Parašyta 2017 rugsėjo 18
Dėstytojų, tyrėjų ir kitų aukštojo mokslo darbuotojų atlyginimai yra vieni mažiausių ES, tačiau aukštojo mokslo sektoriuje jie nebuvo keliami nuo 2008 m., nors dėstytojų, tyrėjų ir kitų aukštojo mokslo darbuotojų darbo krūvis ir kokybiniai reikalavimai nuolat didinami. Tiek XVI, tiek ir XVII LR Vyriausybių programose deklaruojama, kad švietimas yra prioritetinė sritis, nurodoma, jog bus didinami dėstytojų, o vėliau atitinkamai ir kitų darbuotojų atlyginimai (XVII Vyriausybės programoje 128.6.: „Sieksime, kad aukštųjų mokyklų dėstytojai gautų adekvatų darbo užmokestį“), tačiau šios programos, deja, nevykdomos (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/3ed26560babd11e6a3e9de0fc8d85cd8).
Vyriausybės programos pasirašomos, patvirtinamos LR Seime ir tampa privalomos, tačiau jos nevykdomos, ir tai tęsiasi dešimtmečiais.
Neįvykdyti darbai pasirašytose programose galėtų būti vertinami kaip Vyriausybės ir konkrečių ministerijų nesėkmė. O gal kaip tik tai yra išskirtinis profesionalų gebėjimas mulkinti rinkėjus? Matome švietimo ministrės J. Petrauskienės vykdomą reformą, ir kažin ar galime ją vadinti profesionale. Juk ŠMM vadovaujama J. Petrauskienės turi 18 pavaldžių institucijų su milijoniniais biudžetais, ir galima įtarti, jog žiūri tik savo ir savo rėmėjų
interesų.
Faktas, kad Vyriausybė vengia priimti svarbius, savalaikius sprendimus ir stumia dėstytojus bei visus aukštojo mokslo darbuotojus į skurdą.
Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas (LAMPSS) deda visas pastangas, kad būtų pasiektas susitarimas dėl aukštojo mokslo darbuotojų atlyginimų didinimo. 2017 m. įvyko du LAMPSS atstovų susitikimai su Premjeru S. Skverneliu ir trys susitikimai su ŠMM atstovais. Jų metu LAMPSS pateikė dabartinio AM finansavimo analizę bei nurodė galimybes ir būdus, kaip padidinti AM darbuotojų atlyginimus. Deja, ŠMM laikosi tvirtos nuostatos, kad dėstytojų ir atitinkamai kitų aukštojo mokslo darbuotojų atlyginimai galės būti didinami tik susijungus AM institucijoms (žr. http://agenda.mosta.lt/tema-kur- link-turi- judeti-aukstasis-mokslas-lietuvoje/26-ar-vyriausybe-turi-aukstojo-mokslo-atnaujinimo-plana), bet ir čia nenurodoma, kada ir kiek. Tokiu būdu aukštojo mokslo darbuotojai daromi vis nesibaigiančių aukštojo mokslo reformų įkaitais, o atlyginimo didinimas ir vėl nukeliamas į laikotarpį kai šalį valdys kuri nors kita būsima Vyriausybė.
Premjeras atkreipė dėmesį, kad biudžeto projekte nenumatyta lėšų AM finansavimui didinti. Maža to. Jis kartą prasitarė, kad aukštojo mokslo įstaigų jungimu siekiama sutaupyti, bet ne perskirstyti neefektyviai naudojamas, 20 proc. biudžeto išlaidų, o tai, ko gero, reiškia, kad jungiant aukštojo mokslo įstaigas sutaupytos lėšos likusioms nebus atiduodamos.
Įvertinus šių institucijų nuolat pateikiamus tuos pačius argumentus, galima konstatuoti, kad šiuo metu visos derybinės galimybės ir rezervai susitarti yra išsemti. Vyriausybei vengiant derėtis dėl darbo užmokesčio aukštojo mokslo darbuotojams didinimo garantijų lieka tik viena galimybė – griežtai REIKALAUTI, t. y. skelbti visuotinį aukštojo mokslo institucijų darbuotojų streiką.
LAMPSS šiuo metu pradeda parengiamuosius visuotinio aukštojo mokslo institucijų darbuotojų STREIKO skelbimo veiksmus. Vienas jų - aukštojo mokslo darbuotojų nuomonės apklausa skirta išsiaiškinti ar jau iš tiesu atėjo laikas skelbti aukštojo mokslo darbuotojų visuotinį streiką. Todėl kviečiame Jus pasidalinti savo nuomone ir atsakyti į anketos klausimus.
LAMPSS pirmininkė dr. A. Lapinskienė
Radžviliados naujienos: persekiojimas tęsiasi
- Aprašymas
- Parašyta 2017 rugsėjo 18
Radžviliada nesibaigia. Š. m. rugsėjo 18 d. VU TSPMI akademinės etikos komisijoje bus svarstomi net du, studentų ir devynių instituto dėstytojų, skundai. Skundėjų reikalavimu komisijos posėdis bus uždaras, nors prof. V. Radžvilas pageidavo atviro posėdžio, kuriame būtų galėję dalyvauti instituto akademinės bendruomenės nariai ir šiuo reikalu besidomintys visuomenės atstovai.
Ko siekia Švietimo ministrė, pateikdama neteisingus duomenis?
- Aprašymas
- Parašyta 2017 rugpjūčio 04
Atsakydami į Jūsų raštą (2017-07-07 Nr. SR-3126) dėl Mokslo ir studijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektui, siūlome atkreipti dėmesį, kad pateikiame rašte informacija neadekvati esamai situacijai, pateikiama remiantis daugiau politiniais įsitikinimais, o ne faktais ir atliktomis atskirų institucijų analizėmis.
- ŠMM nurodė, kad „siūloma nepritarti Lietuvos Respublikos Mokslo ir studijų įstatymo 5, 26, 27, 28, ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-752, kadangi minėtu projektu nustatomas aukštųjų mokyklų valdymo modelis neatitiktų Europos Komisijos rekomendacijų“. Nagrinėjimui pateiktuose dokumentuose Europos universitetų asociacija nurodo apie Lietuvos kaip valstybės atsilikimą demokratizuojant aukštojo mokslo sistemą, nes pagal autonomijos indeksą akademinėms bendruomenėms esame 26-ti iš 29 vertintų valstybių. Dabar universitetuose yra suteikiama autonomija jų administracijoms, bet ne akademinėms bendruomenėms. Apskritai, Europos Sąjungos valstybėse nėra vieno ar vieningo universitetų modelio, jų veikia bent keli. Pateikti dokumentai (priedas 1) arba neanalizuoja arba siekia klaidinti, pateikiant nuorodas į Europos Komisiją, kad egzistuoja kokios nors specialios jos rekomendacijos dėl universitetų valdymo. Europos Komisijos komunikate „Europos aukštojo mokslo sistemų modernizavimo darbotvarkė. Ekonomikos augimo ir užimtumo rėmimas (2011) pažymėta, kad "vieno visiems tinkamo modelio nėra: Europai reikia įvairių aukštųjų mokyklų ir kiekviena iš jų turi siekti meistriškumo, vadovaudamasi savo misija ir strateginiais prioritetais". Ten pat aiškiai sakoma, kad „už aukštojo mokslo pertvarkymą ir toliau atsako pačios valstybės narės ir jų švietimo institucijos“, nepamirštant, kad dėl Bolonijos proceso įgyvendinimo būtina „gerinti žmogiškojo kapitalo plėtotės aukštosiose mokyklose kokybę ir aktualumą; sukurti veiksmingus valdymo ir finansavimo mechanizmus, padėsiančius siekti meistriškumo“. Dabartinė universitetų valdymo sistema tinkamai neskatina žmogiškojo kapitalo plėtotės ir neleidžia siekti meistriškumo.
 DĖL LRV nutarimo projekto parengimo |
Kur dingsta valstybės pinigai? Kodėl jų nuolat trūksta aukštajam mokslui?
- Aprašymas
- Parašyta 2017 rugpjūčio 04
Esminė grandis, užtikrinanti šalies ekonominį, socialinį ir kultūrinį konkurencingumą bei darnią visuomenės raidą, yra aukštasis mokslas. Netinkamai investuodama į išsilavinimą, tokia valstybė globaliame pasaulyje save pasmerkia vegetavimui bei atsilikimui ir akivaizdžiai prieštarauja ilgalaikio ekonominio augimo poreikiui. Tad kaip yra Lietuvoje?
Iš biudžeto formavimo matome, kad 40 proc. savo biudžeto valstybinės Lietuvos aukštosios mokyklos gauna iš struktūrinių ES fondų, o valstybės finansavimas aukštajam mokslui 2009–2016 m. sumažėjo 35 proc. Tai leidžia manyti, kad tokiu būdu aukštųjų mokyklų finansavimo naštą valstybė galimai sąmoningai permetė ant Europos Sąjungos. Maža to, paramą gavusios aukštosios mokyklos dalį jos skiria tyrėjų darbo užmokesčiui padengti, iš kurių, atsižvelgiant į tyrėjo darbo užmokesčio dydį, nuo 30 iki 40 proc. paramos grįžta atgal į Lietuvos biudžetą per mokamus mokesčius.
Kuomet mokslo ir studijų įstatymas veikia prieš akademines bendruomenes
- Aprašymas
- Parašyta 2017 liepos 26
Įsigaliojus Mokslo ir studijų įstatymui (MSĮ) 2009 m. atsidarė daug korupcinių galimybių naudotis valstybiniais pinigais ir turtu kaip nuosavu ir už nieką neatsakyti. Daugelį dalykų nežino net akademinės tarybos ar senatai, o kai kada derina rektoriaus (direktoriaus) pasiūlytus sprendimus ”užsimerkę”.
LAMPSS nariai viešina tokius galimai korupcinius sprendimus, ypatingai prof G. Merkys atidavė daug laiko ir pastangų, kad tokie neteisėti sprendimai išvystų dienos šviesą. Daug informacijos buvo pateikta LR Seimo antikorupcijos komisijos pirmininkui V. Gailiui, kuris labai intensyviai ir atsakingai ėmėsi tyrimo Tikėtina, kad padėtis “šviesėja“ ir jūsų teismui pateikiame dokumentą, kuriame aiškiai matosi, kaip kai kurie rektoriai tvarkosi VŠĮ kaip nuosavose akcinėse bendrovėse, lyg turėtų investavę savo pinigus (priedas1). Panašią situaciją su universitetų nekilnojamu turtu atranda ir Valstybės kontrolė (priedas2).
Rašykite ar taip pas jus nevyksta, jeigu vyksta pabandykime kartu viešinti.
LAMPSS pirmininkė A. Lapinskienė
Parama
Aktualijos
A. Krupavičius: jei taip ir toliau, tai Lietuva išsivaikščios Skaitykite daugiau:
Šaltinis www.delfi.lt
Profesinės sąjungos
Paprasčiau atlikti darbą gerai, nei aiškinti, kodėl padarei klaidingai.
Henris Vodsvertas Longfelou
Tas, kuris tuštiems darbams teikia svarbos, svarbiuose darbuose bus tuščias žmogus.
Markas Porcijus Katonas (vyresnysis)
Katorga yra ten, kur darbas beprasmiškas, kur jis nesieja žmogaus su žmonių bendruomene.
Antuanas de Sent Egziuperi
Kai kurių darbų didybę lemia ne tiek mastas, kiek savalaikiškumas.
Seneka
Norint atlikti didžius darbus, nereikia būti didžiausiu genijumi, nereikia būti aukščiau žmonių, reikia būti kartu su jais.
Šarlis Monteskjė
