Keletas minčių po įvykusio susitikimo

2017-05-09 įvyko universitetų bendruomenių (senato pirmininkų ir senato narių) susitikimas su ŠMM Ministre, Seimo pirmininku, Seimo švietimo komiteto pirmininku ir Valstiečių ir žaliųjų partijos pirmininku. Susitikime pristatytos tos pačios skaidrės, kurias vis dar vadina pertvarkos planu. Susitikime visi politikai išsakė savo pozicijas jungimosi klausimais. Vis dar už uždarų durų kalbama viena, o viešai kita. Tad nors viešai ir bandoma švelninti pertvarkos toną, tačiau prasidėjus įnirtingesnei diskusijai vis dar atsiskleidžia siekis taikyti priverstines priemones tam, kad universitetai būtų jungiami, ir nors dabar nebekalbama taip drąsiai, kad universitetai bus jungiami prieš jų valią, tačiau aiškiai pasakoma, kad tiems, kurie nesijungs bus ribojamas finansavimas. Taigi, pertvarkos kryptis kaip provėžos miške, įkritai ir sunku iš jų išvažiuoti. Tad, kolegos, važiuojame, bet ar tikrai ten kur reikia?

Dar vienas pastebėjimas. Pristatymas analitiniu požiūriu buvo unikalus. Iš jo aiškiai pasimatė, kad būtent valstybės valdymas yra didžiausias universitetų nesėkmės veiksnys. Taigi, darbo grupė bandydama įrodyti universitetų "neįgalumą" tik parodė kokiomis priemonėmis bus sekinami universitetai, kolegijos tam, kad palaužti jų dabartinį pasipriešinimą reformai. Todėl, kviečiu visus jungtis ir vieningai siekti universitetų teisės rinktis ir spręsti. Noras atimti tą teisę vis dar yra ryškus. 

Keletas svarbesnių pertvarkos teiginių ir faktų:

Ekonominė nauda - nežinoma (nevertinta);

Laikas - neribotai ribotas;

Atleidimai - bus; kiek - nežinoma, ši atsakomybė permesta universitetams, matyt, tam, kad nepakenktų politiniam įvaizdžiui ar pan.

Socialinės ekonominės pasekmės Lietuvai, jaunajai kartai, ekonomikai ir aukštojo mokslo kultūrai nevertintos. 

Skaityti daugiau...

Kreivame korupcijos veidrodyje – konservatorių grimasos

Gediminas Merkys

106 Kauno savivaldybės valdininkai ir specialistai tiesiog nukreipiami vakarais po darbo pastudijuoti II-os ir III-ios pakopos studijų modulių valstybiniame universitete. Tai yra – laikinai pastudijuoti magistrantūroje ir doktorantūroje. Viešą pirkimą kvalifikavimo paslaugoms laimėjo P. Baršausko vadovaujamas KTU. Savivaldybė pasirašė su KTU paslaugų teikimo sutartį (2012-07-30 Nr. SR-0573). Sutarties „signatarai“ – administracijos direktorius D. Ratkelis ir rektorius P. Baršauskas. Pagal sutartį 90 žmonių 2012-2013 m. buvo nukreipti pastudijuoti KTU „Viešo administravimo regionų plėtros programos“ magistrantūros modulių. O 16 išrinktųjų nuėjo studijuoti „specializuotos ekonomikos programos“ doktorantūros modulių. Mokėsi visa valdininkija. Visas straipsnis http://www.ekspertai.eu/kreivame-korupcijos-veidrodyje-konservatoriu-grimasos90000/

Esi korumpuotas, trypi įstatymus – būsi ministru

Gediminas Merkys

Rektorius P. Baršauskas - viešas asmuo - nuolat laužo įstatymus, klimpsta į neskaidrių sandorių liūną. Mūsų nuomone, valstybiniame universitete (ir akademiniame sektoriuje apskritai) jis sukūrė sklandžiai veikiantį struktūrinės korupcijos modelį. Piktnaudžiavimai dengiami gausiai apmokėtais viešaisiais ryšiais. Viešomis lėšomis samdomos privačios teisinės firmos. Mes visi ir susimokame, kad jos „pakonsultuotų“ Baršauską, kaip apeiti įstatymus, sutrypti demokratinį viešąjį valdymą ir akademines vertybes. Rafinuotos korupcijos užkratas plinta būtent valstybiniame universitete – institucijoje, kuri visur ir visada privalėtų užduoti aukštą veiklos skaidrumo, pagarbos įstatymui ir žmogaus teisėms standartą. 

 Pilnas straipsnis http://www.ekspertai.eu/esi-korumpuotastrypi-istatymus-busi-ministru89995/

 

Kokia laisvės prasmė?

 KU Politikos mokslų katedros docentas Saulius Šiliauskas
 Klaipėda, 2016 m. vasario 12 d.

 

Kalbame apie laisvę Klaipėdos universitete, kur “laisva mintis ir jūros dvasia”. Kalbame, paminėję laisvės gynėjų dieną, kai mūsų atstovai Seime nesutarė dėl laisvės premijos įteikimo (ar subrendome savo laisvėjimo istorijos vertinimui?). Minime Lietuvos valstybės atkūrimą, būdami ES, kuri susiduria su milžiniškais iššūkiais tiek savo, tiek atskirų valstybių tapatumui. Kaip laisvės prasmę aiškino ir aiškina politinės filosofijos klasikai ir nūdienos mąstytojai? Kiek aktualios jų įžvalgos nūdienos piliečiams, vis dar gyvenantiems suvereniose tautinėse valstybėse?

Politinė filosofija nebijo ginčų dėl politinių vertybių, ją domina politinių faktų, įvykių prasmė. “Mažai tėra žodžių, kurie būtų tokie pražūtingi kaip žodžiai laisvė ir iš jos išvedami žodžiai”. (J. Bentham) H. Arendt  teigia, kad laisvės problema atvedė į tamsų mišką, kur filosofija pasiklydo.

Skaityti daugiau...

Mokslioji Lietuva 2030: realybė ar fantazija?

Dr. Sigitas Vaitkevičius
Organizacijų valdymo eksperto visatekstis komentaras

 Išanalizavus 2016-03-29d pateiktus Valstybinės strateginės programos argumentus kyla keletas pagrįstų klausimų iš esmės parodančių, kad pati reformos įdėja pateikta šiame dokumente yra dar vienas neapgalvotas žingsnis vedantis į betikslią, finansiškai nepateisinamą aukštojo mokslo revoliuciją. Šis teiginys grindžiamas šiomis įžvalgomis:

Skaityti daugiau...

 

 

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

LAMPSS rekvizitai

Kodas: 301572530
Teisinė forma: Profesinė sąjunga ar susivienijimas     
Registravimo data: 2008 m. vasario 29 d.
Banko sąskaita: LT627180900000695099           
Banko kodas: 70117 (Šiaulių bankas)
EL. paštas:
Adresas: Donelaičio g. 73, 44029 Kaunas, Lietuva
Telefonas:

 

Galinčius finansiškai paremti profsąjungų vykdomą veiklą kviečiame pasinaudoti PayPal paramos skyrimo sistema.

Prisijungimas