2017

Pažadukų Vyriausybė didinti aukštojo mokslo darbuotojų atlyginimus atsisako – gal jau atėjo laikas kilti!

Dėstytojų, tyrėjų ir kitų aukštojo mokslo darbuotojų atlyginimai yra vieni mažiausių ES, tačiau aukštojo mokslo sektoriuje jie nebuvo keliami nuo 2008 m., nors dėstytojų, tyrėjų ir kitų aukštojo mokslo darbuotojų darbo krūvis ir kokybiniai reikalavimai nuolat didinami. Tiek XVI, tiek ir XVII LR Vyriausybių programose deklaruojama, kad švietimas yra prioritetinė sritis, nurodoma, jog bus didinami dėstytojų, o vėliau atitinkamai ir kitų darbuotojų atlyginimai (XVII Vyriausybės programoje 128.6.: „Sieksime, kad aukštųjų mokyklų dėstytojai gautų adekvatų darbo užmokestį“), tačiau šios programos, deja, nevykdomos (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/3ed26560babd11e6a3e9de0fc8d85cd8).

Vyriausybės programos pasirašomos, patvirtinamos LR Seime ir tampa privalomos, tačiau jos nevykdomos, ir tai tęsiasi dešimtmečiais.

Neįvykdyti darbai pasirašytose programose galėtų būti vertinami kaip Vyriausybės ir konkrečių ministerijų nesėkmė. O gal kaip tik tai yra išskirtinis profesionalų gebėjimas mulkinti rinkėjus? Matome švietimo ministrės J. Petrauskienės vykdomą reformą, ir kažin ar galime ją vadinti profesionale. Juk ŠMM vadovaujama J. Petrauskienės turi 18 pavaldžių institucijų su milijoniniais biudžetais, ir galima įtarti, jog žiūri tik savo ir savo rėmėjų
interesų.

Faktas, kad Vyriausybė vengia priimti svarbius, savalaikius sprendimus ir stumia dėstytojus bei visus aukštojo mokslo darbuotojus į skurdą.

Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas (LAMPSS) deda visas pastangas, kad būtų pasiektas susitarimas dėl aukštojo mokslo darbuotojų atlyginimų didinimo. 2017 m. įvyko du LAMPSS atstovų susitikimai su Premjeru S. Skverneliu ir trys susitikimai su ŠMM atstovais. Jų metu LAMPSS pateikė dabartinio AM finansavimo analizę bei nurodė galimybes ir būdus, kaip padidinti AM darbuotojų atlyginimus. Deja, ŠMM laikosi tvirtos nuostatos, kad dėstytojų ir atitinkamai kitų aukštojo mokslo darbuotojų atlyginimai galės būti didinami tik susijungus AM institucijoms (žr. http://agenda.mosta.lt/tema-kur- link-turi- judeti-aukstasis-mokslas-lietuvoje/26-ar-vyriausybe-turi-aukstojo-mokslo-atnaujinimo-plana), bet ir čia nenurodoma, kada ir kiek. Tokiu būdu aukštojo mokslo darbuotojai daromi vis nesibaigiančių aukštojo mokslo reformų įkaitais, o atlyginimo didinimas ir vėl nukeliamas į laikotarpį kai šalį valdys kuri nors kita būsima Vyriausybė.

Premjeras atkreipė dėmesį, kad biudžeto projekte nenumatyta lėšų AM finansavimui didinti. Maža to. Jis kartą prasitarė, kad aukštojo mokslo įstaigų jungimu siekiama sutaupyti, bet ne perskirstyti neefektyviai naudojamas, 20 proc. biudžeto išlaidų, o tai, ko gero, reiškia, kad jungiant aukštojo mokslo įstaigas sutaupytos lėšos likusioms nebus atiduodamos.

Įvertinus šių institucijų nuolat pateikiamus tuos pačius argumentus, galima konstatuoti, kad šiuo metu visos derybinės galimybės ir rezervai susitarti yra išsemti. Vyriausybei vengiant derėtis dėl darbo užmokesčio aukštojo mokslo darbuotojams didinimo garantijų lieka tik viena galimybė – griežtai REIKALAUTI, t. y. skelbti visuotinį aukštojo mokslo institucijų darbuotojų streiką.

LAMPSS šiuo metu pradeda parengiamuosius visuotinio aukštojo mokslo institucijų darbuotojų STREIKO skelbimo veiksmus. Vienas jų - aukštojo mokslo darbuotojų nuomonės apklausa skirta išsiaiškinti ar jau iš tiesu atėjo laikas skelbti aukštojo mokslo darbuotojų visuotinį streiką. Todėl kviečiame Jus pasidalinti savo nuomone ir atsakyti į anketos klausimus.  

LAMPSS pirmininkė dr. A. Lapinskienė

Ko siekia Švietimo ministrė, pateikdama neteisingus duomenis?

 Atsakydami į Jūsų raštą (2017-07-07 Nr. SR-3126) dėl Mokslo ir studijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektui, siūlome atkreipti dėmesį, kad pateikiame rašte informacija neadekvati esamai situacijai, pateikiama remiantis daugiau politiniais įsitikinimais, o ne faktais ir atliktomis atskirų institucijų analizėmis.

  1. ŠMM nurodė, kad „siūloma nepritarti Lietuvos Respublikos Mokslo ir studijų įstatymo 5, 26, 27, 28, ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-752, kadangi minėtu projektu nustatomas aukštųjų mokyklų valdymo modelis neatitiktų Europos Komisijos rekomendacijų“. Nagrinėjimui pateiktuose dokumentuose Europos universitetų asociacija nurodo apie Lietuvos kaip valstybės atsilikimą demokratizuojant aukštojo mokslo sistemą, nes pagal autonomijos indeksą akademinėms bendruomenėms esame 26-ti iš 29 vertintų valstybių. Dabar universitetuose yra suteikiama autonomija jų administracijoms, bet ne akademinėms bendruomenėms. Apskritai, Europos Sąjungos valstybėse nėra vieno ar vieningo universitetų modelio, jų veikia bent keli. Pateikti dokumentai (priedas 1) arba neanalizuoja arba siekia klaidinti, pateikiant nuorodas į Europos Komisiją, kad egzistuoja kokios nors specialios jos rekomendacijos dėl universitetų valdymo. Europos Komisijos komunikate „Europos aukštojo mokslo sistemų modernizavimo darbotvarkė. Ekonomikos augimo ir užimtumo rėmimas (2011) pažymėta, kad "vieno visiems tinkamo modelio nėra: Europai reikia įvairių aukštųjų mokyklų ir kiekviena iš jų turi siekti meistriškumo, vadovaudamasi savo misija ir strateginiais prioritetais". Ten pat aiškiai sakoma, kad „už aukštojo mokslo pertvarkymą ir toliau atsako pačios valstybės narės ir jų švietimo institucijos“, nepamirštant, kad dėl Bolonijos proceso įgyvendinimo būtina „gerinti žmogiškojo kapitalo plėtotės aukštosiose mokyklose kokybę ir aktualumą; sukurti veiksmingus valdymo ir finansavimo mechanizmus, padėsiančius siekti meistriškumo“. Dabartinė universitetų valdymo sistema tinkamai neskatina žmogiškojo kapitalo plėtotės ir neleidžia siekti meistriškumo.
Skaityti daugiau...

Kur dingsta valstybės pinigai? Kodėl jų nuolat trūksta aukštajam mokslui?

Esminė grandis, užtikrinanti šalies ekonominį, socialinį ir kultūrinį konkurencingumą bei darnią visuomenės raidą, yra aukštasis mokslas. Netinkamai investuodama į išsilavinimą, tokia valstybė globaliame pasaulyje save pasmerkia vegetavimui bei atsilikimui ir akivaizdžiai prieštarauja ilgalaikio ekonominio augimo poreikiui. Tad kaip yra Lietuvoje?

Iš biudžeto formavimo matome, kad 40 proc. savo biudžeto valstybinės Lietuvos aukštosios mokyklos gauna iš struktūrinių ES fondų, o valstybės finansavimas aukštajam mokslui 2009–2016 m. sumažėjo 35 proc. Tai leidžia manyti, kad tokiu būdu aukštųjų mokyklų finansavimo naštą valstybė galimai sąmoningai permetė ant Europos Sąjungos. Maža to, paramą gavusios aukštosios mokyklos dalį jos skiria tyrėjų darbo užmokesčiui padengti, iš kurių, atsižvelgiant į tyrėjo darbo užmokesčio dydį, nuo 30 iki 40 proc. paramos grįžta atgal į Lietuvos biudžetą per mokamus mokesčius.

Skaityti daugiau...

Kuomet mokslo ir studijų įstatymas veikia prieš akademines bendruomenes

Įsigaliojus Mokslo ir studijų įstatymui (MSĮ) 2009 m. atsidarė daug korupcinių galimybių naudotis valstybiniais pinigais ir turtu kaip nuosavu ir už nieką neatsakyti. Daugelį dalykų nežino net akademinės tarybos ar senatai, o kai kada derina rektoriaus (direktoriaus) pasiūlytus sprendimus ”užsimerkę”.

LAMPSS nariai viešina tokius galimai korupcinius sprendimus, ypatingai prof G. Merkys atidavė daug laiko ir pastangų, kad tokie neteisėti sprendimai išvystų dienos šviesą. Daug informacijos buvo pateikta LR Seimo antikorupcijos komisijos pirmininkui V. Gailiui, kuris labai intensyviai ir atsakingai ėmėsi tyrimo Tikėtina, kad padėtis “šviesėja“ ir jūsų teismui pateikiame dokumentą, kuriame aiškiai matosi, kaip kai kurie rektoriai tvarkosi VŠĮ kaip nuosavose akcinėse bendrovėse, lyg turėtų investavę savo pinigus (priedas1). Panašią situaciją su universitetų nekilnojamu turtu atranda ir Valstybės kontrolė (priedas2).

Rašykite ar taip pas jus nevyksta, jeigu vyksta pabandykime kartu viešinti.

LAMPSS pirmininkė A. Lapinskienė

Aukštųjų mokyklų dėstytojai protestavo prieš universitetų naikinimo politiką

Birželio 15 d. Vilniuje Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo (LAMPSS) Seimo ir Vyriausybės pastatų Vilniuje surengė mitingą – eitynes. Universitetų atstovai mitinge reikalavo, kad Lietuvos valdžia skaitytųsi su akademinės bendruomenės atstovų nuomone pertvarkant aukštąjį mokslą. Mitinge buvo pasisakyta prieš Švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės inicijuojamą aukštojo mokslo reformą – Vyriausybės parengtą universitetų jungimo ir naikinimo planą.

Straipsniai pie eitynes Vilniuje:

https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/svietimas/kas-bus-su-lietuvos-universitetais-233-812892

http://lietuvosdiena.lrytas.lt/aktualijos/2017/06/15/news/aukstojo-mokslo-reformos-organizatoriams-mesti-kaltinimai-viska-organizavo-uz-uzdaru-duru-1689633/?foto=1689593

http://alkas.lt/2017/06/15/mokslininkai-isejo-i-gatves-reikalaudami-skaitytis-su-ju-nuomone-nuotraukos/

http://www.respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/lietuvos_politika/buldozeriniu_reformu_jau_gana/,coments.1

http://www.ve.lt/naujienos/visuomene/svietimas/buldozeriniu-reformu-jau-gana-1560582/

Straipsnių suvestinė- http://www.newsjs.com/lt/

Mitingo nuotraukos

KVIETIMAS Į MITINGĄ

Sveiki mieli kolegos,

Pribrendo laikas pareikšti protestą mūsų išrinktąjai valdžiai.

Gražius rinkiminius lūkesčius nusinešė laikas. Socialinis dialogas nevyksta.  Vyriausybės sudaryta darbo grupė ir Švietimo ir mokslo ministerija veikia sovietinio buldozerio principu. Todėl birželio 15 d. 11. val.  kviečiami visi Lietuvos aukštojo mokslo darbuotojai, švietimiečiai (ir ne tik profsąjungiečiai) rinktis prie LR Seimo praeisime Gedimino prospektu iki  LR Vyriausybės (V.Kudirkos aikštė). Skanduosime ir vaidinsime, kokia dabar plika A.M. sistema. Prisiminkite, kai švietimiečių susirinko keli šimtai prasidėjo derybos, dėl kolektyvinės sutarties. Tad mūsų vienybėje galybė.  Ruoškitės spausdinkite šūkius,siūlykit programą. 

LAMPSS pirmininkė A.Lapinskienė

Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo kreipimasis į Lietuvos akademinę bendruomenę

Š. m. gegužės 18 d. įvykęs susitikimas su Vyriausybės atstovais dėl Švietimo šakos kolektyvinės sutarties nebuvo konstruktyvus ir nedavė rezultatų. Vyriausybė, argumentuodama lėšų stoka, iš principo atsisako didinti AM srities finansavimą. Atlyginimus aukštųjų mokyklų darbuotojams pasiūlyta didinti paprasčiausiu būdu – iš ,,vidinių rezervų"- atleidžiant trečdalį darbuotojų.

Pasinaudojant netrukus turėsiančiu įsigalioti nauju Darbo kodeksu, šitoks ,,optimizavimas" nei valstybei nei aukštosioms mokykloms beveik nieko nekainuos, nes atleidžiami darbuotojai taps ,,atliekamais žmonėmis" ir, gavę tik vieno mėnesio dydžio kompensacijas, tiesiogine šio žodžio prasme bus išmetami į gatvę.

Skaityti daugiau...

Trišalis susitarimas dėl atlyginimų kėlimo

Visuomenėje ir viešojoje erdvėje vis labiau įsitvirtina supratimas, kad naujasis Darbo kodeksas, pagal LRV ir dalies politikų planą turintis įsigalioti šių metų liepos 1 dieną, yra naudingas tik darbdaviams. Kaip kompensaciją darbuotojams ir savo reabilitavimą jų akyse kai kurie valdančios daugumos atstovai Seime iškėlė Trišalio susitarimo dėl atlyginimų kėlimo idėją. Jo esmė-darbdaviai pasižada samdomiesiems mokėti daugiau, o pastarieji susitaiko su praradimais Darbo kodekse. Ir vilkas sotus, ir avis sveika.

Nors Prezidentė šią idėją iš karto pavadino nerealia, gegužės 10 dieną Seime buvo surengta diskusija ją aptarti. Diskusijoje darbdavius ir verslą atstovavo Valdas Sutkus, Andrius Romanovskis, Rūta Skyrienė, Danas Arlauskas ir kiti, darbuotojus „Solidarumo“ ir „Sandraugos“ lyderiai, kai kurie LPSK vadovai (Gražina Gruzdienė, Janina Matuizienė), grupė esamų ir buvusių Seimo narių, tarp jų buvęs premjeras A. Butkevičius. Premjerą S. Skvernelį atstovavo vienas iš jo patarėjų. Susirinkusiems buvo pristatytas minėto Susitarimo projektas. Numanomas diskusijos tikslas-pabandyti įtikinti darbdavius, kad padėtis Lietuvoje tokia, jog reikia atsisakyti pelno dalies mainais į naują Darbo kodeksą. Buvo pateikti skaičiai-per pastarąjį dešimtmetį 15-ai proc. turtingiausių Lietuvos gyventojų atiteko iki 40 proc. viso pajamų augimo, o 15-ai proc. neturtingiausių tik 4-5 proc. Per pastaruosius 4 metus pajamų nelygybę matuojantis GINI koeficientas išaugo nuo 32 iki 35 punktų.

Skaityti daugiau...

KREIPIMASIS į Lietuvos aukštųjų mokyklų bendruomenes

Lietuvos aukštojo mokslo institucijos, universitetai, tyrimų institutai jau yra patyrę 2009 m. neoliberalistinio pobūdžio, finansų apkarpymo ir jų lėšų „optimizavimo“ reformą. Šios reformos ir naujojo Mokslo bei studijų įstatymo „buldozerinio stūmimo“ rezultatas – daugiau kaip 30 Konstitucinio Teismo išvardintų Aukštojo mokslo įstatymo pažeidimų, finansavimo mokslui bei studijoms sumažinimas, mokslo už studijas išlaidų perkėlimas ant studentų ir jų tėvų pečių, iškreipta konkurencija tarp universitetų. Tuometinės Vyriausybės įdiegta studijų krepšelių sistema neišsprendė nei studijų finansavimo, nei dėstytojų atlyginimų skurdumo problemų – Lietuvos dėstytojai ir mokslininkai šiuo metu yra Europos Sąjungos atlyginimų statistikos paskutinėse vietose, o dauguma aukštųjų mokyklų darbuotojų priversti dirbti keliose pareigose ar darbo vietose.

Neseniai, 2015 m. gegužės 2 d., Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) paskelbė apie naują „sisteminę aukštojo mokslo pertvarką“, kuri reiškia radikalias permainas daugelyje Lietuvos universitetų. Papildomo finansavimo iš valstybės biudžeto nėra prašoma, planuojama panaudoti „sutaupytas lėšas“ ir ES struktūrinių fondų paramą. Švietimo ir mokslo ministerijos darbo grupė žada 30 proc. atlyginimų augimą dėstytojams. Deja, šiais pažadais tikėti negalima, nes iš dvejus metus rengtos šakinės švietimo darbuotojų kolektyvinės sutarties pirminiai profesinių sąjungų inicijuoti atlyginimų augimo pasiūlymai buvo išbraukti.

Be to, ŠMM darbo grupės pateikti aukštojo mokslo pertvarkos pasiūlymai yra be paskaičiuotų šios pertvarkos pasekmių, galimų alternatyvių sprendimų svarstymo. Mokslininkai ir pedagogai traktuojami kaip paslaugų rinkos dalyviai, konkuruojantys tik dėl potencialių klientų-studentų palankumo ar verslo bei pelningų veiklų. Pateikti deklaratyvūs „šūkiai“ apie kokybės pagerėjimą, bet pasigendama aukštosios mokyklos kaip išsilavinusių piliečių ugdytojos misijos suvokimo ir akcentavimo. Ar pakanka orientuotis vien tik į pelningas veiklas, kaip į svarbiausią universitetų veiklos kriterijų? „Naujosios viešosios vadybos“ grįstais principais pateiktoje pertvarkos koncepcijoje matyti siaurų lobistinių interesų vaikymasis, valstybinio mąstymo ir patriotizmo stoka.

Skaityti daugiau...

 

 

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

LAMPSS rekvizitai

Kodas: 301572530
Teisinė forma: Profesinė sąjunga ar susivienijimas     
Registravimo data: 2008 m. vasario 29 d.
Banko sąskaita: LT627180900000695099           
Banko kodas: 70117 (Šiaulių bankas)
EL. paštas:
Adresas: Donelaičio g. 73, 44029 Kaunas, Lietuva
Telefonas:

 

Galinčius finansiškai paremti profsąjungų vykdomą veiklą kviečiame pasinaudoti PayPal paramos skyrimo sistema.

Prisijungimas