Nariai
Šakinė profsąjunga
LAMPSS atstovauja 13-os aukštųjų mokyklų profesines sąjungas. Gina jų ir jų darbuotojų interesus valstybiniu ir regioniniu lygmeniu.
Naujienos
Aktualijos
Aktualūs teisės aktai, nutarimai ir pranešimai apie įvykius vykstančius aukštajame moksle.
Veikla
Pasiekimai ir įvykiai
Atlikti darbai, vieši pasiekimai, svarbūs įvykiai, pakeitę situaciją aukštajame moksle.
Komentaras
Nuomonė ir pozicija
Specialistų komentarai, reikšmingos įžvalgos ir patirtys orientuotos į darbo sąlygų ir kokybės gerinimą aukštajame moksle.

LAMPSS atstovų darbo vizitas Kauno apygardos prokuratūroje: klausimas dėl viešo intereso gynimo bylos yra atviras

  • Atnaujinta: 2016 rugsėjo 09, Penktadienis 12:57

Š.m. rugsėjo 2 d. įvyko mokslininkų ir LAMPSS atstovų darbo vizitas Kauno apygardos prokuratūroje. Susitikimas įvyko mokslininkų ir šakinės profsąjungos atstovų iniciatyva. Nuo mokslininkų ir profsąjungos darbiniame susitikime dalyvavo prof.habil.dr. Irena Misevičienė (Lietuvos sporto universitetas), prof.habil.dr. Gediminas Merkys (KTU) ir doc.dr. Romualdas Povilaitis (A. Stulginskio universitetas). Svečius priėmė Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausias prokuroras Haroldas Urbonavičius ir šio skyriaus prokuroras Marijus Šalčius. Bemaž valandos trukmės pokalbis vyko dalykiškai, draugiškai. Pagrindinis vizito tikslas buvo aptarti klausimą, kodėl taip vangiai tiriami KTU VIP asmenų galimai padaryti korupciniai nusikaltimai.

Turima galvoje trys galimai nusikalstami epizodai: 1) fiktyvus R. Kuodžio ir P. Baršausko įdarbinimas pedagoginėse pareigose; 2) viešo juridinio asmens – KTU - neteisėtas užvaldymas ir 3) galimai korupcinis KTU-ISM sandoris.

Buvo išreikštas profsąjungos ir akademinės bendruomenės susirūpinimas, dėl tyrimų vilkinimo, nenoro rinkti įrodymų bazę arba vertingus įrodymus priimti iš liudininkų. Ypač nerimą kelia teisėsaugininkų nenoras matyti akivaizdžius faktus – per keletą metų ISM pirkinys pabrango nuo 3 mln. Lt iki 3,5 mln. eurų ir toks pabrangimas yra nepaaiškinamas jokiais ekonominiais argumentais. Išsakytas susirūpinimas dėl teisėsaugos vengimo atlikti tipinius tokiose situacijoje procesinius veiksmus, kaip antai dokumentų poėmiai ir pan. Juk šito nepadarius,  sudaromos galimybės slėpti galimai padarytų korupcinių nusikaltimų ir piktnaudžiavimo tarnyba pėdsakus, perrašinėti arba naikinti dokumentus ir pan.

Pokalbio metu buvo pabrėžta, kad KTU VIP asmenų galimai nusikalstamos veikos išplaukė iš jų viešų vaidmenų, buvo ir tebėra visiems matomos, žinomos. Deja, tas visuotinis matymas ir žinojimas kažkodėl iki šiol nevirsta procesiškai apiformintais įrodymais, juk tai – teisėsaugos institucijų ir pareigūnų prievolė. Buvo pabrėžta, kad Kauno regiono teisėsauga nevykdo LR Generalinės prokuratūros  pavedimo ištirti KTU klausimą, ignoruoja LR Seimo Antikorupcijos komisijos ir LR Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto atitinkamus pavedimus. Buvo akcentuota, kad Kauno regiono teisėsaugos vangumas, tiriant aukštų viešų asmenų galimai padarytus ir labai matomus nusikaltimus, smogia teisėsaugos ir valstybinės valdžios autoritetui.   

Prokurorai rekomendavo visus abejones keliančius procesinius sprendimus skųsti aukštesnėms instancijoms. Profsąjungos atstovai patikino teisėsaugininkus, kad, siekiant teisingumo,  bus išnaudotos visos įmanomos teisinės kovos priemonės ir mūsų šalyje, ir užsienyje. Maža to, bus aktyviai naudojamos ir neprocesinės priemonės, įprastos pilietinėje demokratijoje – Europos komisijos, Europos parlamento, informavimas, kreipimasis pagalbos ir tarptautines profsąjungas ir pan.    

Daugelio teisėsaugininkų nepriklausomai vienas nuo kito išsakomi patarimai mūsų profsąjungai aktyviau bylinėtis pačiai iš tiesų yra labai keista pozicija.  Mūsų nuomone, ji rodo deformuotą teisinę sąmonę ir demokratijos požiūriu labai klaidingą pasaulėžiūrą. Juk ne profsąjungų turtas buvo iššvaistytas ir išplautas, juk ne profsąjunga šiandien yra neteisėtai užvaldyta. Neteisėtai užvaldytas yra viešas juridinis asmuo – valstybinis universitetas – KTU. Kuomet ISM pirkinys per kelis metus stebuklingai pabrango net keturis (!) kartus, galimai išplauti buvo vieši pinigai  ir konkreti žala buvo padaryta būtent mokesčių mokėtojų pinigais išlaikomai valstybės įsteigtai institucijai. Įstatymo viršenybę garantuoti, viešųjų finansų skaidrumo vertybę bei viešąjį interesą čia privalo aktyviai ginti pati valstybė, kuri tokiai funkcijai atlikti turi begalę teisinių-administracinių įrankių. Svečiai pabrėžė, kad profsąjunga visai nenori tuo užsiiminėti, čia nėra jos tiesioginė ir pagrindinė funkcija. Tikrąja to žodžio prasme miegant valstybei ir jos teisėsaugai, būtent nepalankios aplinkybės ir privertė šakinę profsąjungą tąja varginančia teisine kova užsiimti.  

Svečius priėmę Viešo intereso gynimo skyriaus prokurorai H. Urbanavičius ir M. Šalčius suteikė viltį ir pareiškė, kad viešo intereso gynimo bylos iniciavimo klausimas dėl KTU kol kas yra neuždarytas, joks galutinis sprendimas šiuo klausimu dar nėra priimtas.

Susitikimo metu buvo aptarti ir kiti klausimai. Teko išsamiai atsakyti į prokurorų klausimą „ar iš tiesų prokuratūra yra ta institucija, kuri turėtų kištis į universitetų vidaus reikalus? Kodėl nesitvarko pati bendruomenė, kodėl savo funkcijų neatlieka  ministerija“? Bandyta atkreipti prokurorų dėmesį į sudarkytą aukštųjų mokyklų autonomiją, į tai, kad tiesiog nebesugebama universitetų valdymo organus suformuoti teisėtai, nepažeidžiant įstatymų, nesutrypiant akademinės bendruomenės teisių. Universitetuose įvyko didžiulė valdžios galių koncentracija rektoriaus ir tarybos narių rankose. Mažėjant studentų skaičiui, net iškilūs mokslininkai ir dėstytojai nebėra saugūs dėl darbo vietos. Įsivyravo baimės ir/arba pataikavimo, visuotinio pritarimo valdžiai atmosfera. Tokias žaidimo taisykles sukūrė pats įstatymų leidėjas. Pagundoms neatsispyrė, pirmieji skaudžiai suklupo du dideli universitetai Kaune – KTU ir LSMU. LSMU rektoriaus rinkimai taip pat buvo neskaidrūs. Net trys šio universiteto Tarybos nariai (esami ar buvę) turi šiuo metu problemų su teisėsauga, ar bent jau turi reputacijos bei veiklos skaidrumo problemų. Tai politinės korupcijos skandalo garsenybė  R. Kurlianskis,  dabartinis LSMU tarybos pirmininkas J. Milius,  bendrovės „Nematekas“ vadovė E. Vaicekauskienė... prokurorams buvo pasiūlyta pasidomėti, kam nueina visi stambesni LSMU viešieji pirkimai dėl renovacijos, ogi Kurlianskio kontroliuojamai „Mitnijai“. Rektoriai neformaliai pasirenka tarybos narius, tada tarybos nariai išrenka ir perrenka reikiamą rektorių, o šis vėliau atsidėkoja, gausiai apipila savo rinkikus laimėtais viešaisiais pirkimais bei užsakymais.  

 

Nepaisant to, kad darbinio susitikimo metu buvo kalbama apie labai skaudžius ir nemalonius dalykus, pats susitikimas praėjo nuoširdžioje ir draugiškoje atmosferoje, buvo abiems šalims – profsąjungai ir prokurorams - naudingas. 

 

 

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

LAMPSS rekvizitai

Kodas: 301572530
Teisinė forma: Profesinė sąjunga ar susivienijimas     
Registravimo data: 2008 m. vasario 29 d.
Banko sąskaita: LT627180900000695099           
Banko kodas: 70117 (Šiaulių bankas)
EL. paštas:
Adresas: Donelaičio g. 73, 44029 Kaunas, Lietuva
Telefonas:

 

Galinčius finansiškai paremti profsąjungų vykdomą veiklą kviečiame pasinaudoti PayPal paramos skyrimo sistema.

Prisijungimas

Norėdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, naudojame slapukus (angl. cookies), kuriuos galite bet kada atšaukti. Daugiau apie slapukus.

Tęsdami naršymą svetainėje jūs sutinkate su slapukų naudojimo taisyklėmis.